KMOKraštis

Gražiausios šventės išvakarėse

2011-12-23T00:01:00.000-08:00

Auksė, 8 klasė

Nenumaldomai artėja laukiamiausia metų šventė – Kalėdos. Dažnai jos iškart asocijuojasi su Kalėdų seneliu, eglute, dovanomis, bet juk tikroji jų prasmė slypi kur kas giliau...

Kalėdos – tai Jėzaus gimimo šventė! Tą žvarbią naktį Betliejaus tvartelyje gimė visos žmonijos Gelbėtojas, Atpirkėjas, Išganytojas. Jis atnešė išgelbėjimą, džiaugsmą, gyvenimą į daugelio žmonių širdis, todėl turime švęsti jo gimimą kaip džiugiausią šventę. Gaila, kad šis nuostabus įvykis yra užgožiamas žemiškaisiais dalykais... Mes, kaip krikščionys, turime stengtis, kad žemiški dalykai neužgožtų svarbiausio - Jėzaus gimimo! Kiekvienas iš mūsų nori, kad jo gimtadienyje visas dėmesys būtų skirtas jam, taip pat ir Jėzus. Jam dėmesį per Kalėdas galime skirti skaitydami Bibliją, melsdamiesi ir galvodami apie Jį, ką Jis padarė ir patys neužmiršdami pradžiuginti savo artimųjų ir kitų žmonių. Tuomet Jėzaus gimtadienis tikrai bus švenčiamas taip, kaip Jis norėtų.

Artėjant nuostabiausiai metų šventei paruoškime savo širdis ir skirkime Jėzui visą dėmesį. Nepamirškime, kad Kalėdos – tai Jo gimtadienis!

Žiema ir kūryba

2011-12-22T23:56:00.000-08:00

Kviečiame pasigrožėti mūsų mažųjų mokinių žiemiškais kūriniais

Benjaminas, 4 klasė

Pirmosios snaigės

Aš labai mėgstu žiemą. Visada laukiu pirmojo sniego. Kai pasirodo pirmosios snaigės, išbėgu į lauką pasigrožėti jomis.

Vieną ankstyvą žiemos rytą pamatęs krušą pamaniau, kad tai pirmosios snaigės ir išdūmiau į kiemą. Bet teko nusivilti. Dar blogiau, grįžau namo su gumbu pakaušyje. Nuo stogo krintantis ledukas pataikė man tiesiai į galvą. Grįžau nusiminęs ir atsiverčiau knygą apie snaiges. Skaičiau iki vakaro. Atėjo laikas miegoti. Atsiguliau ir užmigau. Sapnavau snaigių šalį. Joje viskas buvo balta. Visi augalai, gyvūnai ir kitos sniego būtybės. Jos buvo draugiškos ir aš su jomis greitai susidraugavau. Kartu žaidėme sniego mūšį ir statėme ledo pilis.

Kai pabudau, pažiūrėjau pro langą. O ten, sninga!

Greta, 4 klasė

Pirmasis sniegas

Tądien labai laukiau pirmojo sniego. Atėjo ir vakaras. Staiga pro langą pamačiau pirmuosius pūkelius.

Labai apsidžiaugiau ir žavėjausi snaigių šokiu. Jos sukosi man prie lango tarsi dėvėdamos krištolinius sijonėlius. Besigrožint padvelkė lengvas vėjelis. Išdykėlis prigrobęs pilnas rieškučias sidabrinių pūkelių žarstė juos į visas puses. Ir lyg tarp kitko mesteldavo vieną kitą saują į mano langą, lyg kviesdamas kartu paišdykauti. Neiškenčiau! Paskubomis užsivilkau paltą, apsimuturiavau šaliką ir nudūmiau laiptais žemyn į kiemą. O kiemas nuklotas baltu sniego patalu. Atsargiai žengiau žingsnį. Pasigirdo „girkšt“ . Kaip buvau pasiilgus šio garso! Nepajutau, kaip kojos nunešė mane į kiemo vidurį. Ištiesiau delniukus ir stebėjau, kaip snaigės ant jų leidžiasi ir tirpsta. Tokios trapios, lengvos, pirmosios...

Taip būčiau prastovėjusi visą vakarą, bet išgirdau mamos balsą ir grįžau namo.

Kai širdys trokšta daryti gera

2011-12-22T23:31:00.000-08:00

Gintarė, Jelena 6 klasė

Kiekvienais metais prieš Kalėdas mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai važiuoja į „Atgajos“ mokyklą ir suteikia džiaugsmo kitiems vaikams dalyvaudami akcijoje "Palaiminčiau duoti, nei imti". Ne išimtis yra ir šie metai. Jau lapkričio mėnesį mokyklos bendruomenė įsisuko į pasiruošimo sūkurį. Mokiniai ruošė dovanėles ir kartu su mokytojais rengė šventinę programą.

Šiais metais ketvirtokai parengė vaidinimą, kurį sukūrė Dailės mokytoja ir ketvirtokų auklėtoja mokytoja Giedrutė. Spektaklis „Žvaigždės vedami“ tai – pasaka apie Jėzaus gimimą. Jame kalbama apie tai, kad visą laiką reikia prisiminti tikrą Kalėdų prasmę. Taip pat kitų klasių mokiniai sukūrė savo pasirodymus: vieni dainavo, kiti grojo įvairiais instrumentais. O apsilankymo pabaigoje visi „Atgajos“ mokyklos mokiniai gavo su džiaugsmu paruoštas dovanėles. Šiais metais į „Atgajos“ mokyklą iškeliavo net devyniasdešimt keturios dovanėlės.

Šią akciją prieš trejus metus sugalvojo mūsų mokyklos direktorius Valdas ir septintos klasės auklėtoja Jurgita. Akcijos tikslas – suteikti Kalėdinį džiaugsmą silpnesniems, padėti suprasti tikrą Kalėdų prasmę bei pralinksminti žaismingu pasirodymu. Kiekvienais metais ši akcija yra labai sėkminga, o atsiliepimai džiuginantys ir įprasminantys šį mūsų bendruomenės darbą. Todėl manoma, kad ir kitais metais ši akcija tęsis ir taps gražia mokyklos tradicija.

Mokytojų dieną prisimenant...

2011-11-13T11:47:00.000-08:00

Gintarė ir Jelena, 5 klasė

Mokytojų diena buvo įdomi ir mokytojams ir mokiniams. Įėjus į mokyklą kvepėjo švente. Dauguma dovanojo gėles mokytojams. Per pertraukas per garsiakalbį mokykloje girdėjosi Deboros deklamuojami eilėraščiai. Pirmos dvi pamokos vyko kaip įprasta, o po to mokytojai ir mokiniai užsiėmė skirtingomis veiklomis.

Dalis vyresnių mokinių ėjo į salę žiūrėti filmą „Laimės beieškant“, o kai kurie mokytojai prižūrėjo juos filmo metu. „Labiausiai patiko tai, kad buvo tik dvi pamokos” – sakė penktokė Neringa.

Vyresniųjų klasių mokiniai vedė pamokas pradinukams. Pavyzdžiui, penktokams buvo orientavimosi užduotis po mokyklą. Laimėtojai gavo saldžių prizų. „Buvo sunku suvaldyti vaikus, bet vesti pamokas buvo linksma” – sakė aštuntokė Auksė.

Tuo tarpu mokytojams taip pat buvo pamokos. Jas vedė vienuoliktokai. „Man labai patiko šmaikštūs ir linksmi vedėjai” – pasakojo tikybos mokytoja Asta. Per pirmą pamoką mokytojai ėjo į salę ir mokėsi kaubojišką šokį. Vienuoliktokė Rūta buvo kantri mokytoja. O per antrą pamoką mokytojai dalyvavo linksmoje viktorinoje ir turėjo atsakinėti į įvairiausius šmaikščius vienuoliktokų parengtus klausimus.

Visiems mokytojams labai patiko mokytojų diena, bet ne visi galėjo joje dalyvauti. Po to mokytojų laukė vaišių stalas kurį parengė vienuoliktos klasė mokiniai kartu su technologijų mokytoja Aušra, taip pat buvo padarytos atvirutės kiekvienam mokytojui. Visiems mokytojų diena labai patiko.

Spalio 10-oji – tarptautinė psichikos sveikatos diena

2011-10-17T12:05:00.000-07:00

Auksė S. ir Agnė S.

Kalbant apie psichikos sveikatos dieną pirmiausiai reikėtų užduoti klausimą – kas yra psichikos sveikata? Būtent to mes paklausėme mūsų mokyklos mokytojų ir mokinių. Pateikiame jų atsakymus:

1. Tai proto sveikata;

2. Psichikos sveikata būna arba gera, arba bloga;

3. Tai ar žmogus debilas, ar ne;

4. Tai atvirkščiai, nei būti psichiškai nesveikam.

Iš tiesų psichikos sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti nusivylimą, skausmą, liūdėsį. Psichikos sveikata apima:

1. Gebėjimą būti savimi tarp kitų;

2. Gebėjimą džiaugtis gyvenimo pilnatve, bet taip pat išgyventi skausmą ir liūdėsį;

3. Gebėjimą išreikšti save tiek sau, tiek aplinkiniams maloniais būdais;

4. Gebėjimą pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Psichikos sveikata yra labai svarbi mūsų visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Jas dažniausiai sukelia:

1. Paveldimumas;

2. Nuolatinis stresas;

3. Nedarbas, skurdas;

4. Piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis;

5. Fizinė negalia.

Norint išvengti psichikos ligų, yra svarbūs šie veiksniai:

1. Sveikas gyvenimo būdas;

2. Sveika mityba;

3. Žalingų įpročių vengimas;

4. Tinkamas darbo ir poilsio režimas.

Tarptautinę psichikos sveikatos dieną buvo norima atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos svarbą ir paraginti vengti to, kas gali sukelti psichikos ligas.

KMOKraštis - vėl gyvas!

2011-10-17T12:00:00.000-07:00

Sveiki, mieli KMOKraščio skaitytojai!

Šiais metais KMOKraštis ir vėl startuoja!!!! Mes, kaip ir jūs, vasarą pailsėjome, todėl vėl norime džiuginti Jus naujienomis iš mokyklos gyvenimo ir ne tik.

Dėsime visas pastangas, kad Jums čia lankytis būtų įdomu ir malonu.

Lauksime apsilankant!

Išsiilgusi KMOKraščio redakcija

Svečiai iš Suomijos - jau kitą savaitę!

2011-05-19T14:05:00.000-07:00

Agnė Statulevičiūtė

Gegužės 23-27 dienomis į Vilniaus krikščionių mokyklą atvyksta svečiai iš Helsinkio krikščioniškos mokyklos (Suomija). Draugystė su suomiais prasidėjo 2007 metais. Nuo to laiko Vilniaus ir Helsinkio krikščioniškų mokyklų mokiniai ir mokytojai susitinka kasmet. Į Lietuvą atvažiuos 26 svečiai: 23 vaikai ir 3 mokytojai. Vaikus ir mokytojus priims mūsų mokyklos mokinių šeimos. Svečiai iš Suomijos aplankys: Bernardinų bažnyčią, Europos centrą, Neries regioninį parką, žais žaidimą Vilniaus senamiestyje. Mokykloje jiems taip pat bus parengta nemažai įdomios veiklos, kurią parengė mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai. Šis vizitas praturtins įdomia veikla, stipresniais ryšiais ne tik svečius, bet ir Vilniaus krikščionių mokyklos mokinius bei mokytojus.

Piemenuko konkursas

2011-05-17T04:49:00.000-07:00

Gintarė Sprauniūtė, Gabija Balčiūnaitė

Mes – Gabija ir Gintarė – balandžio mėnesį dalyvavome laikraščio „Ganytojas“ priedo vaikams „Piemenukas“ kūrimo konkurse. Buvome paskelbtos šio konkurso nugalėtojomis. Mūsų darbą galite pamatyti gegužės mėnesio laikraščio priede „Piemenukas“.

Šis konkursas buvo surengtas pirmą kartą. Jo organizatorė buvo šeštos klasės auklėtoja Jurgita Miloševičienė. Vaikai turėjo per mėnesį sugalvoti ir parengti laikraščio priedą vaikams „Piemenukas”.

Konkurse dalyvavo trys komandos po du vaikus: Silvija ir Ieva, Neringa ir Viktorija bei Gabija ir Gintarė. Bet savo pabaigtą darbą pristatėme tik mes.

Paklausti, kas trukdė kitoms poroms užbaigti darbą, vaikai atsakė, kad neturėjo laiko. Jie suprato, kad šiam konkursui turėjo skirti daugiau laiko.

Bet mums ir kitiems konkurso dalyviams šis konkursas patiko ir visi tikimės, kad panašių konkursų bus ir kitais metais.

Ekskursija į Anykščius jau ant nosies

2011-05-12T10:17:00.000-07:00

Morta Širvytė

Gegužės 16 dieną vyresniųjų klasių mokiniai su savo auklėtojomis vyks į pažintinę-kultūrinę ekskursiją Anykščiuose.

Čia jie aplankys Šeimyniškių piliakalnį, Jono Biliūno sodybą. J. Biliūno memorialiniame muziejuje-sodyboje vyks edukacinė programa „Gerumo pamokos“. Su mokiniais kalbės apie skriaudą ir atleidimą, širdies kietumą ir gailestį, elgesį su silpnaisiais, laimę, meilę, tėvynės laisvės siekį, pinigų prasmę... Vyresnieji mokiniai susipažins su mažojo Jonuko svajonėmis, senuoju lietuvių etiketu, skambiais lietuviškais žodžiais ir posakiais.

Vėliau ekskursija tęsis vieninteliame Lietuvoje Arklio muziejuje.

Pasilinksminimui mokiniai nuvyks prie Kalitos kalno, kur yra įrengta vasaros rogučių trasa. Vaikai galės leistis nuo didelio kalno – ši linksmybė primena amerikietiškus kalnelius. Mokiniai galės patirti aštrių pojūčių, baimę, džiaugsmą ir norą nusileisti dar sykį.

Pro akis nebus praleistas ir didysis Puntuko akmuo ir J. Biliūno kapas.

Tuo metu dešimtokai rašys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Palinkėkite jiems sėkmės!

Kai mokytojai buvo tokie, kaip mes

2011-05-09T07:59:00.000-07:00

Agnė Statulevičiūtė

Kartais net nesusimąstome, kad kažkada mokytojai buvo tokie, kaip mes – mokinukai. Uždavus keletą klausimų apie mokytojų mokyklinį gyvenimą, pasidarė taip įdomu, nes, pasirodo, ir jie buvo patekę į įvairias malonias ir nemalonias situacijas ir susidūrė su mokyklos kasdienybe. Mokytojai mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais.

Ar patiko mokytis mokykloje?

Jolanta Genytė. Patiko, nes nebuvo kito pasirinkimo.

Rūta Adomaitytė. Patiko, nes mokykloje susitikdavau su draugais.

Audrius Batisa. Nepatiko anksti keltis į mokyklą, tačiau patiko būti su draugais.

Kokios buvo mėgstamiausios ir nemėgstamiausios pamokos?

Julijus Kulviecas. Mėgstamiausia – kūno kultūra, nes labai patiko žaisti. Nemėgstamiausia – matematika, nes daug namų darbų užduodavo.

Kristina Jurevičiūtė. Mėgstamiausia pamoka buvo literatūra, o nemėgstamiausia – chemija.

Jurga Statulevičienė. Mėgstamiausia – lietuvių kalba, nes buvo gera mokytoja. Nemėgstamiausia – fizika, nes nepatiko mokytoja.

Kokios akimirkos buvo įsimintiniausios?

Giedrė Vėžytė. Buvo turtingos šventės, lankiau chorą mokykloje, patiko koncertai, įdomi ir įvairi veikla.

Halina Rinkevičienė. Kai būdavo dalykinė pamoka būdavo gėda, nes nerasdavau kabinetų. Kartais pamiršdavau rūbinėje savo drabužius, tai tekdavo grįžti ir prašyti, kad atrakintų rūbinę. Būdavo labai gėda.

Kokias išdaigas krėsdavote?

Julijus Kulviecas. Mes šokinėdavome pro langą, skriestuvus naudodavome ne braižymams. (Juokiasi)

Valdas Statulevičius. Kartais mes vogdavome maistą iš kitų mokinių.

Rūta Adomaitytė. Kartą dėjome mokytojui ant kėdės smeigtukų. Kitą kartą prikišome į rakto skylutę degtukų, kad neatsirakintų kabinetas. Tačiau išdaiga nelabai išdegė, pamoka vis vien vyko.

Ar nusirašinėjote? Jei taip, ar dažnai?

Halina Rinkevičienė. Aš niekada nenusirašinėdavau, viską iškaldavau.

Julijus Kulviecas. Taip, nusirašinėdavau. Dažniausiai fiziką ir chemiją.

Milda Kriščiūnienė. Taip, aš nusirašinėjau iki kol supratau, jog tai yra nuodėmė.

Ar daug užduodavo namų darbų? Ar pykdavote ant mokytojų dėl namų darbų?

Giedrė Vėžytė. Vyresnėse klasėse daug užduodavo. Kaip kada, kartais tekdavo supykti.

Valdas Statulevičius. Aš mokiausi sporto internate, todėl daug namų darbų neužduodavo, nes žinojo, kad mes vakare būsim pavargę ir jų nedarysim.

Audrius Batisa. Užduodavo tai daug, daug ruošdavau, ant mokytojų labai pykdavau, nervindavausi.

Jurga Statulevičienė. Namų darbų užduodavo pakankamai, kartais ruošdama netgi užmigdavau. Ne ant visų, bet ant kai kurių mokytojų pykdavau.

Rūta Adomaitytė. Užduodavo pakankamai, bet turbūt ne visus darydavau. (Juokiasi) Ant mokytojų kartais pykdavau dėl to, kad turėjo numylėtinių – tai nebuvo malonu. Dėl to net yra tekę pabėgti iš pamokų, tačiau vėliau supratau, kad tuo nieko nepasiekiau.

Ačiū už atsakymus.

Akcija „Padovanok bibliotekai knygą”

2011-05-03T11:02:00.000-07:00

Nuotr. J. Genytės

Visus, neabejingus knygos skaitymui, suprantančius žodžio galią, suvokiančius knygos reikšmę kiekvienai besiugdančiai asmenybei, vertinančius neaprėpiamus horizontus, kuriuos atveria knyga, kviečiame prisijungti prie akcijos „Padovanok bibliotekai knygą“.

Visą gegužės mėnesį mokyklos bibliotekai galima padovanoti vertingą knygą, tinkančią skaityti mokyklinio amžiaus vaikams. Tai galėtų būti pripažinimo sulaukę kūriniai, žinynai ar enciklopedijos, iš kurių mokslo žinių semtųsi mūsų mažieji mokslininkai, arba naujausi populiariosios literatūros kūriniai – juk vaikai nori skaityti ir pačias naujausias knygas.

Visus, kurie kilniaširdiškai prisidės prie šios akcijos, prašome pasirašyti knygoje.

Mainais už šį indėlį gausite vaikų šypsenas, spurdančias širdis renkantis knygą, vaikų vaizduotės galias pasinėrus į knygos turinį, vaikų vertybių stiprinimą, apmąstant priliestas temas ir neišmatuojamą jų tobulėjimą.

Kelionė į Kroatiją

2011-04-30T11:03:00.000-07:00

Auksė Sprauniūtė

Sveiki KMOKraščio skaitytojai! Aš - Auksė - kartu su šio laikraščio žurnaliste Morta gegužės 1 dieną iškeliaujame į Kroatiją. Į kelionę leidžiamės su šokių mokytoja Aida ir berniukų choru ,,Sakalėlis”. Ten 6 dienas šoksime mokykloje ir bažnyčioje, apžiūrėsime įžymybes ne tik Kroatijoje, bet ir Lenkijoje bei Čekijoje. Tikimės labai gerai praleisti laiką, parodyti savo šokius svetimšaliams ir praleisti daug napamirštamų akimirkų. Visus vaizdus žadame parodyti ir aprašyti fotoreportaže, tad laukite mūsų įspūdžių.

Beglobių gyvūnų problema

2011-04-26T14:07:00.000-07:00

Auksė Sprauniūtė

Šiuo metu visame pasaulyje beglobių gyvūnų yra labai daug. Jie neturi kur prisiglausti, laksto iš vienos vietos į kitą ieškodami žmogaus meilės ir šilumos ir taip tuo pačiu perneša įvairias ligas. Užaugę laukinukai dauginasi ir beglobių gyvūnų problema auga. Ją bando išspręsti visos šalys, tarp jų ir Lietuva. Lietuvoje į pagalbą pasitelkiama gyvūnų sanitarinė tarnyba „Grinda”, kuri sugauna gyvūnus ir nuveža į „gyvūnų globos namus”. Tik juos sunkiai gali pavadinti globos namais – tiek sergantys, tiek sveiki gyvūnai nemato saulės šviesos šaltuose narvuose. 90 % gyvūnų pasibaigus trumpam 10 – 14 dienų laikotarpiui yra užmigdomi. Ir nors ,,Grinda” taip numarina apie 5000 gyvūnų per metus, jų Vilniaus gatvėse nesumažėja. Likę ar naujai išmesti gyvūnai dauginasi ir begalinis beglobių ratas sukasi toliau.

Laimė, kad atsiranda ir kitokių gyvūnų prieglaudų, kurios beglobių problemą sprendžia kitaip. Tai gyvūnų nemigdančios, bet juos laikančios iki kol gyvūnai suras savo tiktuosius namus, prieglaudos – Sos gyvūnai, Lesė, Pifas, Gyvybės vagonėliai , Penkta koja, Penkios pėdutės, Nuaras. Šių prieglaudų nemažai išsidėstę ne tik Vilniuje, o ir kituose Lietuvos miestuose, todėl plačiau bus rašoma tik apie Sos gyvūnus, Gyvybės vagonėlius ir Lesę.

Vilniaus gyvūnų prieglauda Sos gyvūnai

Idėja padėti beglobiams gyvūnams prieglaudos steigėjų ir savanorių galvose gimė 2006 metais. Mintis įgijo pagreitį ir 2008 m. vasario pirmąją dieną organizacija buvo įkurta ir pavadinta pirmuoju savo vardu – Pifas.lt. Šis pavadinimas buvo parinktas SOS gyvūnų vadovės Ilonos Mezencevos pirmojo augintinio Pifo vardui atminti. 2008 m. lapkritį organizacija įsigijo mobilujį namelį, kuriame ėmė glausti ir globoti gyvūnus, o 2009 m. birželį jos pavadinimas buvo pakeistas į SOS gyvūnai.

Ir dabar ši beglobių organizacija plėtoja savo veiklą ir už kelių mėnesių ji ketina persikelti į naujas, Europos Sąjungos standartus atitinkančias patalpas, kurios turėtų glausti 18 šunų ir 48 kates. Jose bus gyvūnų laikymo zona, lankytojų ir gyvūnų priėmimo vieta, procedūrinis kabinetas, persirengimo kambarys personalui. Kieme bus šunų voljerai, vedžiojimo aikštelė bei mobilusis „SOS gyvūnų namelis“. Tokia yra prieglaudos vizija ir ji, visų džiaugsmui, po truputį pildosi.

O kol prieglauda dar statoma, gyvūnai glaudžiasi kitose vietose:

Sos gyvūnų namelyje Žalgirio g. 20. Ten laikomos ir katės, ir šunys. Jie prižiūrimi kasdien gyvūnus lankančių savanorių, kurie ne tik gyvūnus pašeria ir paleidžia palakstyti po aptvertą kiemą, bet ir veža juos pas veterinarus bei gydo.

Sos gyvūnų sodybėlėje Kaišiadorių rajone. Čia jau keleri metai žiemoja katės ir katinai, kurie neprigijo prie žmogaus ir pasirinko laisvę. Jie turi kelis apšiltintus namelius ir maisto. Katytės yra sterilizuotos, kad nevestų vaikučių. Čia jos gyvens laimingą gyvenimą.

Vasarą sodybėlėje nuo ankštų narvelių ilsisi ir daug kitų globotinių.

SOS gyvūnų savanorių namuose. Kai kurie savanoriai turi galimybę laikyti beglobius namie, kol jie atras naujus šeimininkus. Tokia globa geriausia, nes gyvūnai patiria mažiau streso, yra prižiūrimi, jiems skiriamas dėmesys ir meilė. Be to augintiniams mažesnė tikimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir lengviau išsigydyti savas ligas.

Prekybos ir pramogų centre ,,Ozas” Vilniuje. Čia yra globojamos ir dovanojamos sveikos bei skiepytos katės. Jos gyvena savo stikliniame namelyje, kur joms yra sudarytos visos sąlygos laukti savo tikrųjų namų. Savanoriai, budintys Oze, taip pat noriai bendrauja su Gyvūnų pievelės svečiais, pasakoja priglaustų gyvūnų istorijas, konsultuoja priežiūros klausimais, o norintiems priglausti gyvūną padeda jį išsirinkti.

Sos gyvūnų komanda

Sos gyvūnų komandą sudaro dirbantys savanoriai, kurie dieną naktį yra pasiruošę gelbėti, guosti, gydyti, slaugyti, prižiūrėti, valyti, padėti... Ir jie tai daro be jokio atlygio, didžiausias paskatinimas, kaip jie patys sako, yra dėkingos gyvūno akys. Tokie žmonės iš tiesų yra nepamainomi ir be jų Sos gyvūnai ir bet kokia prieglauda negalėtų gyvuoti.

Prieglaudos globojami gyvūnai

Šiuo metu Sos gyvūnai glaudžia 70 šunų ir 128 kates. Jie visi išskirtiniai, nes kiekvienas turi savo istoriją. Šie gyvūnai patyrė įvairius sunkumus ir negandas, bet dabar jie saugūs Sos gyvūnų savanorių rankose. Visi jie laukia stebuklo, naujų ir tikrų namų bei šeimininkų. Jiems reikia tokio žmogaus, kuris niekada neišduotų ir nepaliktų, bet apglėbtų savo meile bei šiluma.

Kaip tu gali padėti?

- Paremk finansiškai. Šiame pasaulyje beveik niekas nenuveikiama be pinigų. Jų reikia gyvūnėlių išlaikymui (maistui, priežiūrai), gydymui, transportui. O taip pat yra tokių savanorių, kurie visą savo laiką skiria gyvūnų gelbėjimui ir nedirba jokio kito darbo. Jiems irgi reikia is kažko gyventi, todėl jūsų parama yra labai reikalinga. Jei norite pervesti kažkiek pinigų Sos gyvūnams, tai galite padaryti https://www.aukok.lt/Projektai/Pagalba-beglobiams-gyvunams

- Paremk daiktais. Galbūt turite jūsų šuniui nebereikalingą pavadėlį ar dubenėlį? O gal jūsų namuose netrūksta medžiagų skiaučių arba makulatūros? Jūsų nebenaudojami daiktai gali labai praversti prieglaudėlėje, kur nuolat visko trūksta. Jums nebereikalingus daiktus beglobiukai su džiaugsmu priims.

- Tapk savanoriu. Savanorių prieglaudoje niekada nebūna per daug. Jų reikia gyvūnams gelbėti, prižiūrėti, maitinti, vežti pas veterinarus, gydyti ir suteikti dėmesio bei meilės, kurios jiems visą gyvenimą trūko. Tai labai atsakingas darbas ir sprendimo į jį įsitraukti negalima priimti per kelias akimirkas, jį reikėtų aptarti ir su savo šeimos nariais. Jei nusprendėte tapti savanoriu, reikėtų kreiptis į Sos gyvūnų vadovę Iloną.

Daugiau informacijos ir naujienų galite rasti internetinėje svetainėje http://sos-gyvunai.lt

Projektas "Gyvybės vanduo"

2011-04-12T11:18:00.000-07:00

Morta Širvytė

Visą kovo mėnesį mūsų mokykloje vyko projektas „Gyvybės vanduo“, kurį organizavo pradinių klasių mokytojos ir mokiniai. Mokytoja Giedrė gavo laišką iš ateities ir jį garsiai perskaitė pradinukams. Ten buvo rašoma, kad visas vanduo užterštas, lyja tik rūgštiniais lietumis, o merginos, kurios anksčiau gyrėsi savo gražiaisiais plaukais, vaikšto nusiskutusios plikai, nes nebegali plauti galvos… Baisu. Tai paskatino mokinius imtis kokių nors priemonių.

Mokytojas vykdyti šį projektą nusprendė dėl vandens problemos. Jos teigė, kad artėjant vasarai, svarbu priminti, kad dažnai dėl didelio karščio niekas nemąsto apie vandens tausojimą. Svarbu ir tai, kad šiais laikais yra kilusi didelė vandens ekologijos problema.

Ruošdamiesi projektui, pradinukai patys rinko informaciją apie vandenį ir jo telkinius, ruošė stendus. Taip pat su mokytojomis rašė įvairius rašinėlius, žiūrėjo filmus ir filmukus, po to aptarinėjo vandens problemą.

Kovo 28 dieną mokykloje vyko šventė, kurios metu mokinukai dainavo galybę dainelių apie vandenį, deklamavo eilėraštukus ir pristatė savo vykdytą projektą. Pamatyti pradinių klasių parengtą medžiagą apie Lietuvos vandens telkinius galima mokyklos stenduose.

Ačiū mokytojoms ir mokiniams, kad primena apie tai, kas išties svarbu.

Atmerk akis - tikroji draugystė

2011-04-12T11:12:00.000-07:00

Auksė Sprauniūtė

Draugystė – tai žodis, kurį sudaro labai daug dalykų. Meilė, supratingumas, pasiaukojimas, kantrybė – visos šios savybės būtinos draugystei. Tai yra nuostabus reiškinys, jungiantis kelis žmones ir padarantis juos laimingus. Tik tikra draugystė suteikia tiek džiaugsmo, bet ar šiame išdavystės, melo ir veidmainystės kupiname pasaulyje tokia dar egzistuoja? Kaip ją atskirti nuo netikros draugystės?

Tikra draugystė yra nesavanaudiška, ji nesinaudoja kitų silpnumu. Jei draugaujama tik dėl savo naudos, naudojamasi naiviaisiais ir patikliaisiais, tai jau nėra tikra draugystė. Tikri draugai atvirkščiai – nori matyti savo draugą patenkintą, laimingą ir nesavanaudiškai aukojasi dėl kito laimės. Tuo tikroji draugystė labai skiriasi nuo netikrosios.

Kitas neveidmainiškos draugystės požymis yra linksmos akimirkos, praleistos kartu. Tikri draugai daug laiko leidžia drauge ir tai teikia jiems džiaugsmo. Smagios akimirkos įsiamžina draugų prisiminimuose ir dar ilgai yra apie jas kalbama. Jei draugai neleidžia laiko kartu ar akimirkos, esant drauge neatneša jiems tikro džiaugsmo, tuomet jų nesieja tikra draugystė.

Tikri draugai pasitiki vienas kitu. Jie dažnai dalinasi savo nelaimėmis, baimėmis, slaptomis mintimis, paslaptimis ir žino, kad draugas nieko neišplepės. Pasitikėjimas juos lydi nuoširdžių pokalbių metu, kai atskleidžiami tokie dalykai, kurių atrodo niekada niekam negalėtum papasakoti, bet... imi ir išsipasakoji. Tuomet paslaptis jungia draugus, o pasitikėjimas tampa draugystės pagrindu. Bet jei žmonių nesieja pasitikėjimas, nesieja ir tikra draugystė. Be pasitikėjimo tikra draugystė neįmanoma.

Kai ateina sunkus metas, pasitikėjimas tampa ypač reikalingas. Juk sakoma ,,tikrą draugą nelaimėje pažinsi”. Sunkiomis aplinkybėmis tikras draugas padeda, pataria ar bent būna šalia. Vien tik tai ramina ir padeda. Jei esant sunkiai akimirkai negali pasitikėti draugu, tai tikriausiai jis nėra tikras tavo draugas. Tikroje draugystėje nelieka vietos nepasitikėjimui.

Štai kuo skiriasi tikra draugystė nuo tariamos. Ir nors veidmainiškos draugystės pasaulyje nemažai, tikra draugystė visada išliks ir švies. Ar kada matėte draugus, kurie nesavanaudiškai padeda vienas kitam? Ar pastebėjote draugus, linksmai leidžiančius laiką? Ar matėte, koks pasitikėjimas juos sieja ir kaip jie padeda vienas kitam? Manau, kad taip. Tai įrodo, kad tikra draugystė egzistuoja ir egzistuos dar ilgai.