Ką veikiame mokykloje pasibaigus pamokoms?

Gintarė Sprauniūtė

Vilniaus krikščionių mokykloje mokiniai ne vien mokosi, bet ir užsiima užklasine veikla. Čia jie gali lankyti dailės, sporto ir šokių būrelius.

Šokių būrelis įsikūręs jau labai seniai. Jo vadovė Aida Maksvytytė pasakoja, kad ši mintis jai atėjo dar studijų laikais, kai ji padėjo draugei surengti koncertą. Tada Aida pradėjo svajoti, kad jeigu turės savo šokių studiją, tai jos pavadinimas bus „Džiaugsmas“. Šio būrelio tikslas ne vien noras vaikus išmokyti gražiai šokti, bet ir šokiu šlovinti Dievą. Mokytoja mano, kad vaikai mėgsta šį būrelį, nes jiems labai patinka kūryba, per šokį jie gali išreikšti save.

Vaikai sako, kad pasirinko šokių studiją, nes mėgsta šokti ir nori būti lankstesni, sportiškesni ir jiems šokti linksma. Šokėjai nemano, kad greitai baigs lankyti šį būrelį, nes jiems labai patinka kurti naujus šokius, važiuoti į kitas šalis, šokti koncertuose. Praeitų metų rudenį vaikai važiavo į Baltarusiją, šoko „Atgajos“ mokykloje, o šių metų pavasarį keliaus į Kroatiją. Taip pat praeitais metais jie šoko Operos ir baleto teatre šokių konkurse „Norim kilt“ ir laimėjo antrąją vietą.

Tuo tarpu berniukai mėgsta sporto būrelį, nes jame galima žaisti krepšinį, futbolą, ir sportuoti. Jiems labai patinka, kad sporto būrelį veda direktorius, bet ne visi mano, kad lankys jį kitais metais. Būrelio vadovas Valdas Statulevičius pasakojo, kad jis pats buvo sportininkas. Jis norėjo, kad vaikai būtų stiprūs, sveiki ir mėgtų sportuoti. Vaikams šis būrelis labai patinka. Į jį užsirašė net 23 vaikai. Tai rodo, jog daug vaikų mėgsta sportuoti. Bet įdomu tai, kad dabar sporto būrelį lanko tik berniukai!

Dailės būrelį mėgsta kūrybingi vaikai. Jiems patinka piešti, ir matyti savo pabaigtus piešinius. Jų darbais galite pasigrožėti mūsų mokyklos stenduose. Šio būrelio vadovė mokytoja Giedrutė pasakoja, kad jai pačiai labai patiko piešti ir ji norėjo, kad piešti išmoktų ir vaikai, kad jie tobulintų savo piešimą, mokėtų išreikšti save per piešinį. Ji sako, kad vaikams labiausiai patinka matyti savo darbo rezultatus.

O visai neseniai mokykloje atsirado žurnalistų būrelis, vadovaujamas lietuvių kalbos mokytojos Rūtos Adomaitytės. Šio būrelio komanda ir leidžia mokyklos laikraštį „KMOKraštis“. Džiugu, kad mokykloje yra galimybė vaikams užsiimti patinkančia veikla ir lavinti savo įgūdžius. Tikimės, kad tokių užsiėmimų nemažės, o tik daugės.

Kai viskas klostosi ne taip, kaip norėtume

Auksė Sprauniūtė

Tikriausiai kiekvieno gyvenime pasitaiko akimirkų, kai viskas klostosi ne taip, kaip nori. Atrodo, kad niekas nesiseka, kad visas pasaulis apsiverčia aukštyn kojom. Ką tokiu metu daryti? Kaip atgauti ramybę ir pasitikėjimą savimi?

Manau, kad svarbu nusiraminti ir suprasti, kad tu nesi kaltas dėl to, kas vyksta. Ramiai pamąstyti labai padeda pasivaikščiojimas gamtoje ar pabuvimas su augintiniu. Iš tiesų praleidus bent šiek tiek laiko gamtoje, pasijuntama geriau, mintis prablaško aplinkinis grožis ir viskas jau neatrodo taip beviltiška. Dievo kūrinija prablaivo protą ir nuramina širdį, dėl to, jei norima nusiraminti, geriausia pabūti vienam gamtoje.

Deja, dažnai nuo to, kad nusiraminama ir viskas apmąstoma, problemos nedingta. Tuomet reikia su kuo nors pasikalbėti, paprašyti pagalbos ar patarimo. Neretai kitas žmogus jau yra buvęs panašioje situacijoje ir žino, kaip reikėtų elgtis. Svarbu turėti tokį žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti ir paprašyti patarimo. O jei tokio žmogaus nėra, Jėzus visada yra pasiruošęs atsakyti į visus klausimus to, kuris į Jį kreipiasi. Jis visą laiką išklauso ir supranta, užjaučia ir padeda. Naujajame Testamente parašyta: ,,Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tepasidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Jėzuje Kristuje.” (Fil 4, 6-7) Taigi jei širdis trokšta ramybės, bet esama problemų ir niekas negali padėti jų išspręsti, atveskime savo rūpesčius Viešpačiui ir iš Jo tikrai sulauksime pagalbos.

Kaip bebūtų gaila, šiame pasaulyje negali gyventi linksmai ir be rūpesčių. Niekad negali žinoti, kada ateis sunkus metas. Problemų išvengti neįmanoma, bet jei nusiraminsime ir su artimųjų ar Dievo pagalba pabandysime jas išspręsti, sunkumų nekils.

Mokytojų laisvalaikis

Konradas Miloševičius, Gabija Balčiūnaitė

Turbūt visiems mūsų mokyklos mokiniams įdomu, ką gi veika mūsų mokytojai po sunkios darbo dienos, tad užuot tuščiai spėliojus, nusprendėme paklausinėti jų pačių.

Pasirodo, mūsų pedagogai laisvalaikį leidžia labai įvairiai, o kai kurie, labai gaila, jo visai neturi. Laisvu laiku dažniausiai skaito, o skaityti labiausiai mėgsta romanus ir psichologines knygas, taip pat, žinoma, svarbiausią knygą iš visų knygų – Bibliją. Juk svarbu skaityti knygas, nes be knygų žmogus – ne žmogus. Taip pat kiekvienas mokytojas turi hobį, visai nesusijusį su darbu – juk per dieną jis ir taip spėja gerokai įgristi. Pavyzdžiui, muzikos mokytoja Milda kepa pyragus, psichologė Kristina keliauja, matematikos mokytoja Halina ruošiasi sekmadieninės mokyklos pamokoms, ir galiausiai mokytoja Jolanta fotografuoja. Tačiau ne visada visus šiuos pomėgius pavyksta įgyvendinti ar nuveikti. Tuomet reikia susirasti pomėgį, kuriuo būtų galima mėgautis kiekvieną dieną grįžus iš darbo. Mokytojai, gyvenantys už miesto, eina pasivaikščioti po mūsų Lietuvėlės gamtą, pakvėpuoti grynu oru. Tie, kurie apsigyvenę mieste, retkarčiais ima groti kokiais nors muzikos instrumentais. Visa tai padeda nusiraminti po sunkios darbo dienos ir atleisti savo įsitempusius nervus :) Labai džiaugiamės, jog mokytojai ne vien dirba, bet turi laisvo laiko ir jį praleidžia turiningai.