Projektas "Gyvybės vanduo"

Morta Širvytė

Visą kovo mėnesį mūsų mokykloje vyko projektas „Gyvybės vanduo“, kurį organizavo pradinių klasių mokytojos ir mokiniai. Mokytoja Giedrė gavo laišką iš ateities ir jį garsiai perskaitė pradinukams. Ten buvo rašoma, kad visas vanduo užterštas, lyja tik rūgštiniais lietumis, o merginos, kurios anksčiau gyrėsi savo gražiaisiais plaukais, vaikšto nusiskutusios plikai, nes nebegali plauti galvos… Baisu. Tai paskatino mokinius imtis kokių nors priemonių.

Mokytojas vykdyti šį projektą nusprendė dėl vandens problemos. Jos teigė, kad artėjant vasarai, svarbu priminti, kad dažnai dėl didelio karščio niekas nemąsto apie vandens tausojimą. Svarbu ir tai, kad šiais laikais yra kilusi didelė vandens ekologijos problema.

Ruošdamiesi projektui, pradinukai patys rinko informaciją apie vandenį ir jo telkinius, ruošė stendus. Taip pat su mokytojomis rašė įvairius rašinėlius, žiūrėjo filmus ir filmukus, po to aptarinėjo vandens problemą.

Kovo 28 dieną mokykloje vyko šventė, kurios metu mokinukai dainavo galybę dainelių apie vandenį, deklamavo eilėraštukus ir pristatė savo vykdytą projektą. Pamatyti pradinių klasių parengtą medžiagą apie Lietuvos vandens telkinius galima mokyklos stenduose.

Ačiū mokytojoms ir mokiniams, kad primena apie tai, kas išties svarbu.

Atmerk akis - tikroji draugystė

Auksė Sprauniūtė

Draugystė – tai žodis, kurį sudaro labai daug dalykų. Meilė, supratingumas, pasiaukojimas, kantrybė – visos šios savybės būtinos draugystei. Tai yra nuostabus reiškinys, jungiantis kelis žmones ir padarantis juos laimingus. Tik tikra draugystė suteikia tiek džiaugsmo, bet ar šiame išdavystės, melo ir veidmainystės kupiname pasaulyje tokia dar egzistuoja? Kaip ją atskirti nuo netikros draugystės?

Tikra draugystė yra nesavanaudiška, ji nesinaudoja kitų silpnumu. Jei draugaujama tik dėl savo naudos, naudojamasi naiviaisiais ir patikliaisiais, tai jau nėra tikra draugystė. Tikri draugai atvirkščiai – nori matyti savo draugą patenkintą, laimingą ir nesavanaudiškai aukojasi dėl kito laimės. Tuo tikroji draugystė labai skiriasi nuo netikrosios.

Kitas neveidmainiškos draugystės požymis yra linksmos akimirkos, praleistos kartu. Tikri draugai daug laiko leidžia drauge ir tai teikia jiems džiaugsmo. Smagios akimirkos įsiamžina draugų prisiminimuose ir dar ilgai yra apie jas kalbama. Jei draugai neleidžia laiko kartu ar akimirkos, esant drauge neatneša jiems tikro džiaugsmo, tuomet jų nesieja tikra draugystė.

Tikri draugai pasitiki vienas kitu. Jie dažnai dalinasi savo nelaimėmis, baimėmis, slaptomis mintimis, paslaptimis ir žino, kad draugas nieko neišplepės. Pasitikėjimas juos lydi nuoširdžių pokalbių metu, kai atskleidžiami tokie dalykai, kurių atrodo niekada niekam negalėtum papasakoti, bet... imi ir išsipasakoji. Tuomet paslaptis jungia draugus, o pasitikėjimas tampa draugystės pagrindu. Bet jei žmonių nesieja pasitikėjimas, nesieja ir tikra draugystė. Be pasitikėjimo tikra draugystė neįmanoma.

Kai ateina sunkus metas, pasitikėjimas tampa ypač reikalingas. Juk sakoma ,,tikrą draugą nelaimėje pažinsi”. Sunkiomis aplinkybėmis tikras draugas padeda, pataria ar bent būna šalia. Vien tik tai ramina ir padeda. Jei esant sunkiai akimirkai negali pasitikėti draugu, tai tikriausiai jis nėra tikras tavo draugas. Tikroje draugystėje nelieka vietos nepasitikėjimui.

Štai kuo skiriasi tikra draugystė nuo tariamos. Ir nors veidmainiškos draugystės pasaulyje nemažai, tikra draugystė visada išliks ir švies. Ar kada matėte draugus, kurie nesavanaudiškai padeda vienas kitam? Ar pastebėjote draugus, linksmai leidžiančius laiką? Ar matėte, koks pasitikėjimas juos sieja ir kaip jie padeda vienas kitam? Manau, kad taip. Tai įrodo, kad tikra draugystė egzistuoja ir egzistuos dar ilgai.